<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<!DOCTYPE root>
<article xmlns:mml="http://www.w3.org/1998/Math/MathML" xmlns:xlink="http://www.w3.org/1999/xlink" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" article-type="research-article" dtd-version="1.1d1" xml:lang="en"><front><journal-meta><journal-id journal-id-type="publisher">Kazakhstan journal for oil &amp; gas industry</journal-id><journal-title-group><journal-title>Kazakhstan journal for oil &amp; gas industry</journal-title></journal-title-group><issn publication-format="print">2707-4226</issn><issn publication-format="electronic">2957-806X</issn><publisher><publisher-name>KMG Engineering</publisher-name></publisher></journal-meta><article-meta><article-id pub-id-type="publisher-id">108825</article-id><article-id pub-id-type="doi">10.54859/kjogi108825</article-id><article-categories><subj-group subj-group-type="heading"><subject>Ғылыми мақала</subject></subj-group></article-categories><title-group><article-title>Атырау мұнай өңдеу зауытының мұнай қалдықтарын кокстеу процесін талдау және болжау</article-title></title-group><contrib-group><contrib contrib-type="author"><name name-style="eastern" xml:lang="kk"><surname>Қарабасова</surname><given-names>Н. А.</given-names></name><email>nagima@inbox.ru</email><uri content-type="orcid">https://orcid.org/0000-0001-6121-1125</uri><xref ref-type="aff" rid="aff-1"/></contrib><contrib contrib-type="author"><name name-style="eastern" xml:lang="kk"><surname>Қайырлиева</surname><given-names>Ф. Б.</given-names></name><bio>&lt;p&gt;канд. техн. наук&lt;/p&gt;</bio><email>kairliyeva.fazi@mail.ru</email><uri content-type="orcid">https://orcid.org/0000-0001-5323-0916</uri><xref ref-type="aff" rid="aff-1"/></contrib></contrib-group><aff id="aff-1">Сафи Өтебаев атындағы Атырау мұнай және газ университеті</aff><pub-date date-type="epub" iso-8601-date="2025-06-24" publication-format="electronic"><day>24</day><month>06</month><year>2025</year></pub-date><volume>7</volume><issue>2</issue><fpage>96</fpage><lpage>105</lpage><history><pub-date date-type="received" iso-8601-date="2025-02-26"><day>26</day><month>02</month><year>2025</year></pub-date><pub-date date-type="accepted" iso-8601-date="2025-04-17"><day>17</day><month>04</month><year>2025</year></pub-date></history><permissions><copyright-statement>Copyright © 2025, Қарабасова Н.А., Қайырлиева Ф.Б.</copyright-statement><copyright-year>2025</copyright-year></permissions><abstract>&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Негіздеу.&lt;/strong&gt; Көмірсутек шикізатын терең қайта өңдеу мәселесі мұнай өңдеудің маңызды міндеттерінің бірі болып табылады. Қазіргі уақытта әлемде жеңіл мұнай өнімдерінің шығымдылығын арттыруға мүмкіндік беретін ауыр мұнай қалдықтарын қайта өңдеудің әртүрлі технологиялары бар. Мұнай қалдықтарын қайта өңдеудің ең перспективалы бағыттарының бірі баяу кокстеу болып саналады.&lt;/p&gt;&#13;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Мақсаты.&lt;/strong&gt; Қайта өңделетін шикізат қасиеттерінің кокстеу өнімдерінің сандық және сапалық көрсеткіштерінің өзгеруіне әсерін зерделеу мақсатында біз шикізат ретінде Атырау мұнай қайта өңдеу зауытының мазутының, жартылай гудрон мен гудронның үлгілерін сынап көрдік, олар кейіннен пилоттық қондырғыда кокстеудің көмегімен вакуумдық айдау арқылы алынды.&lt;/p&gt;&#13;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Материалдар мен әдістер.&lt;/strong&gt; Ауыр мұнай қалдықтарын қайта өңдеу үшін кокстеу пилоттық қондырғысы қолданылды. Зерттелетін процесті болжауға мүмкіндік беретін жүргізілген эксперименттердің нәтижелеріне математикалық өңдеу де қолданылды.&lt;/p&gt;&#13;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Нәтижелері.&lt;/strong&gt; Мақалада Атырау мұнай өңдеу зауытының мазут, жартылай гудрон және гудронды кокстеу зерттеулерінің нәтижелері келтірілген: гудроннан алынған «шикі» кокс үшін ұшатын заттардың шығу көрсеткішінің мәні 7,1%-ға дейін төмендейді, ал мазут пен жартылай гудроннан алынған «шикі» кокстар үшін 7,8% және 7,4% құрайды. Гудроннан алынған кокстың күлі 0,29% құрайды, ал мазут пен жартылай гудроннан алынған үлгілер үшін 0,23% және 0,26% мәнге ие. Алынған күлдің мәндері, ұшатын заттардың шығымы, сондай-ақ гудроннан алынған кокс үшін кремний, темір, ванадийдің массалық үлесі кокстың техникалық талаптарын қанағаттандырады. Кокстеу өнімдерінің сапалық және сандық көрсеткіштерін экспресс-анықтау арқылы процестің математикалық болжауы орындалды.&lt;/p&gt;&#13;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Қорытынды.&lt;/strong&gt; Зерттеудің негізгі тұжырымдары мыналар Атырау мұнай өңдеу зауытындағы баяу кокстеу қондырғысының тәжірибелік деректеріне сүйенсек мазут пен жартылай гудронды қайта өңдеуден гөрі гудронды қайта өңдеу кезінде ең жақсы сапалы кокс алынады. Ұсынылған модельді алынған өнімдердің сапалық және сандық көрсеткіштерін экспресс-анықтау арқылы кокстеу процесін болжау үшін пайдалануға болады. Әзірленген модель технологиялық процестерді модельдеу саласында қызметкерлерді дайындау үшін пайдаланылуы мүмкін және бағдарламалауда терең білімді қажет етпейді, бұл оны мамандарды бастапқы дайындау үшін қолайлы етеді.&lt;/p&gt;</abstract><kwd-group xml:lang="en"><kwd>oil residues</kwd><kwd>heavy fuel oil</kwd><kwd>flux</kwd><kwd>tar</kwd><kwd>coke</kwd><kwd>delayed coking</kwd><kwd>mathematical modelling</kwd></kwd-group><kwd-group xml:lang="kk"><kwd>мұнай қалдықтары</kwd><kwd>мазут</kwd><kwd>жартылай гудрон</kwd><kwd>гудрон</kwd><kwd>кокс</kwd><kwd>баяу кокстеу</kwd><kwd>математикалық модельдеу</kwd></kwd-group><kwd-group xml:lang="ru"><kwd>нефтяные остатки</kwd><kwd>мазут</kwd><kwd>полугудрон</kwd><kwd>гудрон</kwd><kwd>кокс</kwd><kwd>замедленное коксование</kwd><kwd>математическое моделирование</kwd></kwd-group></article-meta></front><body></body><back><ref-list><ref id="B1"><label>1.</label><mixed-citation>Kovalchuk RS, Klimov DS, Moroshkin YG, Slepokurov II. Goals and tasks at reconstruction and development of coke production department in Lukoil-Volgogradneftepererabotka OC. Technical and economic analysis. World of oil products. The Oil Companies’ Bulletin. 2018;7:11–15.</mixed-citation></ref><ref id="B2"><label>2.</label><mixed-citation>Aubakirov YA, Sassykova LR, Buzayev NA, et al. Investigation of obtaining low-sulfur coke from heavy oil residues in the presence of a recycling agent. Materials Today: Proceedings. 2020;31(3):514–517. doi: 10.1016/j.matpr.2020.06.060.</mixed-citation></ref><ref id="B3"><label>3.</label><mixed-citation>Telyashev Y, Khayrudinov I. Neftepererabotka: novye-starye razrabotki. The Chemical Journal. 2004;10–11:68–71. (In Russ).</mixed-citation></ref><ref id="B4"><label>4.</label><mixed-citation>Shigapov R, Nurieva E, Sagdeeva G. Optimization of operation of heavy oil residue processing units in delayed coking processes. Bulletin of Science and Practice. 2024;10(6):446–453. doi: 10.33619/2414-2948/103/47.</mixed-citation></ref><ref id="B5"><label>5.</label><mixed-citation>Akhmetov MM, Karpinskaya NN, Telyashev EG. Neftyanoy koks: polucheniye, kachestvo, prokalivaniye, oblasti ispolzovaniya. Ufa: INHP; 2018. 584 p. (In Russ).</mixed-citation></ref><ref id="B6"><label>6.</label><mixed-citation>anpz.kz [Internet]. Koks neftyanoy prokalennyy KP-1, KP-2 anodnyy dlya alyuminiyevoy promyshlennosti po TU 38.1011341-90 «Koksy neftyanye prokalennye. Tekhnicheskiye usloviya” [cited 2024 Jul 12]. Available from: https://www.anpz.kz/product/.(In Russ).</mixed-citation></ref></ref-list></back></article>
